SAUGUS MOBILUSIS RYŠYS

Mobilusis ryšys – tai technologija, leidžianti radijo signalų pagalba keistis duomenimis judant. Ši technologija jau tapo svarbia mūsų gyvenimo dalimi, ir daugelis mūsų ją pasitelkiame kasdien: ne veltui pagal mobiliojo ryšio skverbtį Lietuva yra viena Europos Sąjungos ir pasaulio lyderių.

Mobilusis ryšys gyvenimą daro patogesnį, kai yra naudojamas tinkamai ir atsakingai. Štai kodėl su jo veikimo ir naudojimo principais kiekvienam verta susipažinti artimiau. Pateikiame dešimt dalykų, kuriuos naudinga žinoti.

1. Kaip veikia mobilusis telefonas? Mobilusis telefonas − nedidelio galingumo radijo prietaisas, žmogaus balsą ir kitus duomenis paverčiantis radijo bangomis. Kai skambiname, telefonas siunčia šias bangas į artimiausią bazinę stotį, iš kur jos perduodamos į kitą telefoną ar fiksuoto ryšio tinklą. Panašias bangas skleidžia daugelis kasdien naudojamų prietaisų: nuotolinio valdymo įrenginiai, televizijos ar radijo siųstuvai, taksi ar pagalbos tarnybų naudojamos radijo ryšio priemonės.
   
2. Kas yra bazinė stotis? Bazinė stotis, kitaip – mobiliojo ryšio antena, yra prietaisas, būtinas mobiliajam ryšiui užtikrinti. Skambinant telefonu, jo siunčiamas signalas pasiekia arčiausiai esančią Jūsų operatoriaus bazinę stotį, o jos siųstuvas elektromagnetinėmis bangomis perduoda signalą į pašnekovo telefono aparatą ar tinklą. Lietuvoje veikia daugiau kaip 2 tūkst. bazinių stočių tinklas.
   
3. Kas yra elektromagnetinis laukas? Tai aplinkoje sklindančios elektrinės ir magnetinės bangos. Jas skleidžia tiek natūralūs šaltiniai, pavyzdžiui, saulė ar žemės rutulys, tiek ir dirbtiniai – įvairūs prietaisai, įrenginiai, pavyzdžiui, kompiuteriai, televizoriai ar mikrobangų krosnelės. Taigi visą gyvenimą esame supami elektromagnetinių bangų. Jas skleidžia ir mobiliojo ryšio prietaisai.
   
4. Ar mobilusis ryšys turi poveikį sveikatai? Nors dėl to gana aktyviai diskutuojama, bet daugelyje paskelbtų mokslinių tyrimų ataskaitų pažymima: nėra pagrindo teigti, kad mobiliųjų telefonų naudojimas ar bazinių stočių skleidžiamos bangos turėtų kokį nors poveikį sveikatai.
   Tokios nuomonės laikosi ir Pasaulio sveikatos organizacija. Įvertinusi atliktų tyrimų rezultatus, ji 2008 m. paskelbė, kad turimi duomenys nepatvirtina, jog sąveika su žemo intensyvumo elektromagnetinėmis bangomis darytų kokią nors įtaką sveikatai. Tačiau esama tam tikrų spragų žiniose apie elektromagnetinių bangų biologinį poveikį, tad būtini tolesni tyrimai.
   
5. Kaip visai sumažinti elektromagnetinių bangų poveikį organizmui? Pasaulio sveikatos organizacija pažymi, kad nesą pagrindo rekomenduoti imtis kokių nors papildomų saugumo priemonių naudojantis mobiliuoju telefonu. Vis dėlto, ypatingai besirūpinantiems elektromagnetinių bangų poveikiu organizmui gyventojams siūlomos dvi paprastos priemonės:
   1. riboti pokalbių telefonu trukmę ir kas keliolika minučių daryti pertraukas;
   2. naudoti „laisvųjų rankų” įrangą ir mažiau laikyti veikiantį telefoną arti galvos ar kūno.
      
6. Ar mobiliuoju telefonu turėtų naudotis vaikai? Šį sprendimą kiekvienu atveju turėtų priimti su vaikais pasitarę tėvai ar globėjai. Viena vertus, mobilusis telefonas yra patogi priemonė bet kada susisiekti su šeimos nariais ar paprašyti pagalbos. Kita vertus, vaikas turėtų būti skatinamas telefonu naudotis atsakingai ir kultūringai, jis turėtų būti gerai informuotas apie telefoninių sukčių keliamus pavojus.
   
7. Kur galima sužinoti daugiau? Siūlome kelias naudingas nuorodas:
   1. Informacinė svetainė apie mobiliojo ryšio veikimą: http://www.bazinestotis.lt/;
   2. LR ryšių reguliavimo tarnyba: http://www.rrt.lt/;
   3. Pasaulio sveikatos organizacijos svetainės informacija (anglų k.) apie elektromagnetines bangas: http://www.who.int/topics/electromagnetic_fields/en/
   4. Jungtinės Karalystės Mobiliojo ryšio operatorių asociacijos svetainės informacija (anglų k.) apie mobiliųjų telefonų poveikį sveikatai: http://www.mobilemastinfo.com/information/radiowaves_and_health/health_reports.htm;
      
8. Ar visur tinka kalbėti mobiliuoju telefonu? Pokalbiui telefonu, kaip ir bet kokiam kitam pokalbiui, svarbu tinkamai pasirinkti laiką ir vietą. Taigi prieš skambindami ar atsiliepdami į skambutį įsitikinkite, kad jūsų pokalbis netrukdys aplinkiniams. Jeigu sąlygos pokalbiui nepalankios – esate triukšmingoje aplinkoje, susitikime ir pan., paprašykite skambinančiojo susisiekti su Jumis vėliau. Ypač svarbiuose susitikimuose, renginiuose (konferencijose, koncertuose, kine), rimties ir susikaupimo vietose - maldos namuose ar kapinėse, telefono garsą ar ir patį telefoną rekomenduojama išjungti.
   Išjungti telefoną būtina tose vietose, kur jo skleidžiami signalai gali kliudyti kitiems prietaisams veikti – lėktuvuose, ligoninėse, kuriose naudojami jautresni įrenginiai.
   Būnant už automobilio vairo, kalbėti mobiliuoju telefonu leidžiama tik išjungus stovinčio automobilio variklį arba naudojant „laisvųjų rankų“ įrangą.
   
9. Kaip apsisaugoti nuo sukčių? Telefoniniai sukčiai siekia apgaule išvilioti pinigų ar vertingų daiktų skambindami ar siųsdami trumpąsias žinutes. Sukčiai dažnai apsimeta policijos pareigūnais, socialiniais ar banko darbuotojais, prekybininkais ar net artimaisiais. Išvilioti turtą telefoniai sukčiai siekia įvairiais būdais: pranešdami apie tariamus laimėjimus akcijose ar loterijose, informuodami apie nelaimę, į kurią neva pateko Jūsų šeimos narys ir pan. Gavę tokį pranešimą, pirmiausiai patys susisiekite su artimaisiais arba tariamos akcijos organizatoriais. Jokiu būdu neskubėkite nešti pinigų nepažįstamiems žmonėms, pervesti pinigus į jų nurodytas sąskaitas, ką nors pirkti ar sakyti savo sąskaitos numerį, banko kortelės PIN kodą ar slaptažodžius.
   Apie bet kokius abejonių sukėlusius pranešimus būtinai informuokite policiją.
   Sukčiai gali bandyti išvilioti pinigus net ir nekalbėdami – savo telefone galite rasti pranešimą apie praleistą skambutį, ir vien jau skambindami nurodytu numeriu (dažniausiai neįprastu, sudarytu iš itin daug skaitmenų), galite nukentėti. Neskambinkite nežinomais numeriais – jei kas nors Jūsų iš tikrųjų ieškojo svarbiu reikalu, būtinai paskambins Jums dar kartą.
   
10. Ką daryti praradus ar pametus telefoną ir kur kreiptis pagalbos? Praradę mobilųjį telefoną ar SIM kortelę, nedelsdami kreipkitės į TELE2 klientų aptarnavimo skyrių telefonu 117 (skambučio kaina, skambinant iš TELE2 tinklo – 0,15 Lt/min) arba +370 684 00117 (skambinant i6 bet kurio tinklo, tarifai tokie patys, kaip ir skambinant į TELE2 tinklą) ir užblokuokite kortelę. Tai galite padaryti bet kuriuo paros metu. Jeigu telefoną praradote per apiplėšimą arba įtariate, kad jis buvo iš Jūsų pavogtas, būtinai praneškite apie tai policijai.
    Tokiu atveju, ar ištikus kitai nelaimei, skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112. Numeris 112 veikia visą parą, visoje Lietuvos teritorijoje, visuose telefono ryšio tinkluose ir yra nemokamas.